Gintaras. – Vilnius, 2009, 79 p.

vokiškas leidimas: Bernstein. Stein des Meeres, des Lichtes und der Sonne. – „Neue Erde“, 2009, 127 s.



Ši knygelė – tai mažutė vieno iš būsimo „Akmenų knygos“ tomo dalelė. Jos leidimą inicijavo vokiečių partneriai, todėl lietuviškas jos variantas tik vejasi vokiškąjį leidimą.

Gintaras – neatsiejama aisčių istorijos dalis. Jų Dvasios atmintyje liko viskas, kaip ir gintaro pritaikymo galimybės. Aisčiams priklausė prūsai, gentys dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. Prūsų nebeliko. Lietuva ir Latvija – tai aisčių likučiai. Tačiau tiems žmonėms, kurie dabar gyvena šiose teritorijose ir laiko šias žemes savo Tėvyne – Motina, Aisčių Dvasia atveria savo lobius ir stiprybę. Turime išdrįsti tai priimti, tačiau pirmiausia tam atsiverti. Ši Dvasia kalba per gintarą, ypač tą, kuris ne kasamas, o gintaro žvejų senoviniais būdais sužvejojamas. Apie tai ši knygelė.

Gal ji pažadins ir Jūsų genetinę atmintį?

Gintaras – ypatinga organinė medžiaga, turinti amorfinę struktūrą, kaip ir Lietuva. Ar pagalvojote kada, kodėl Lietuva priima įvairiausias mąstymo struktūras, tačiau vis dėlto sugeba per amžių amžius išlaikyti savo savitumą ir net kalbą? Visa tai dėl amorfinės mąstymo struktūros, kurioje gali tilpti visos struktūros, tačiau ji vis tiek išlieka savimi... Todėl Lietuva – tai lyg gintaras. Tai ir viskas, ir niekas... Tai Esmių Esmės likučiai... Kas iš Jūsų tai prisimena?..

Knygos nuotraukoms panaudoti eksponatai iš V. ir K. Mizgirių Gintaro muziejaus ekspozicijos ir fondų. Nuotraukos K. Mizgirio.