Skaičiui septyni visose epochose ir jų tikėjimuose bei misterijose buvo suteikiama ypatinga reikšmė. Prisiminkime šventračius, kuriuose sakoma, jog „Dievas su septyniais Elochimais kūrė pasaulį“. Senovės indų tikėjime tuo pačiu kontekstu minimi septyni Rišiai. Septyni pasaulio stebuklai, septyni pasauliai arba planetinės sferos. E. Blavatskaja kalba apie septynis vartus arba dvasinio kelio etapus. Ezoteriniai mokymai kalba apie septynias žmonijos vystymosi rases, gyvenančias septyniuose kontinentuose. Teosofijoje žinomi septyni spinduliai ir jų valdovai, tarnaujantys žmonijos evoliucijai bei septynias jų dvasines buveines. Pradžioje buvo kalbama apie septynias planetas. Žinome septynias savaitės dienas. Šioje knygoje kalbėjome apie septynias pagrindines čakras ir septynis kūnus. Sąrašą būtų  galima tęsti ir tęsti.

Jei padalintume Saturno (panaudoto Laiko, o tuo, be abejo, susikurtos karmos, kaip Teismo  planetos) ciklą į  keturis periodus (keturi – žemiškų reikalų skaičius), gausime šiek tiek daugiau nei septynis (kur: trys – dangiškas skaičius, o keturi – žemiškasis).   Taigi, trumpai tariant, šis skaičius žmogaus gyvenime  ženklina  ciklą, savotiškai susijusį su kosminių įstatymų laikymųsi žemiškuose reikaluose.

Pabandysime paanalizuoti šį ciklą. Tokį ciklą gali praeiti tiek žmogus, tiek santykiai, tiek, be abejo, firma ir t. t.

                                I     II      III    IV      V     VI    VII    VIII   IX   X    XI    XII  XIII

_______________________________________________I      II     III    IV    V     VI

I metai                    1     8       15    22     29    36    43     50     57    64    71    78     85

 II  metai                  2     9     16     23     30    37    44     51     58    65    72    79    86

III  metai                 3    10    17     24     31    38    45     52     59    66    73    80    87

IV  metai                 4    11    18     25     32    39    46     53     60    67    74    81    88

V metai                   5     12    19     26      33    40    47     54     61    68    75    82    89

VI  metai                 6     13    20     27      34    41    48     55     62    69    76    83    90

        Daugelis Jūsų jau žino, kad viena čakra formuojasi septynerius metus, lyg ir užkabindama kiekvienais iš jų visų septynių čakrų klausimus, žinoma, pagrindinės to periodo čakros – ciklo periodo temoje, vadinasi, sampratoje. Kaip matote, lentelėje pateikiame net XIII ciklų. Jei  norėtumėte  tai pritaikyti čakrų vystymuisi, atkreipkite dėmesį, jog nuo  VIII ciklo, žmogus formuoja jas vėl, tačiau jau naujoje, jo gyvenimo patirties nuspalvintoje sampratoje.

         „Pirmi metai“  reiškia nuo laiką nuo pirmo riksmo iki tos minutės, kai sukanka vieneri metai. Taigi, taip skaičiuokitės ir toliau. Vadinasi, jei kalbame apie penkiasdešimtus metus,  turime galvoje laikotarpį nuo lygiai keturiasdešimt devynerių metų iki lygiai penkiasdešimtųjų...

        Tiems, kurie norėtų į tai pasigilinti, galima pasiūlyti atsiversti šioje knygoje vietą, kur rašoma apie čakras. Perskaitykite tai ir naudokitės duota medžiaga kūrybiškai. Tai viena versija darbui su pateiktais kosminiais ciklais. Be abejonės, kiekvieni ciklo metai absoliučiai susiję su Jūsų jau turimu tai minutei įdirbiu, o ne su nerealiomis svajonėmis ar iliuzijomis. Taip jau sutvarkyta, jog kiekviena siela ateina į žemišką įsikūnijimą su konkrečiu savų supratimų ir nesupratimų bagažu, todėl tik pagal tai ir dėliojasi jos dabartinio gyvenimo dėlionė. Niekas negali padėti kažką suprasti tam, kuris suprasti nenori ar tiesiog dar iš tiesų nepajėgia. Kemšant žmogų supratimu, žiniomis, kaip penimą žąsį maistu, paleistas nuo virvutės, jis vėl krenta į savo turėtą supratimo lygmenį, įsivaizduodamas, kad jau daug padarė... Būtent todėl, nemažai dar nesugebančių savarankiškai siekti dvasios, ieško Guru ar religijos, kur galėtų sėdėti ramioje jau sukurto egregoro užuovėjoje, atiduodami atsakomybę už savo gyvenimą krypties vadovams... kai kam tai iš tiesų puikiausia išeitis, tačiau kažkam, turinčiam vidinę kibirkštį, tai tampa stabdžiu... Taigi, kiekvienam savo... Pagal tai atitinkamai skirtingai formuojasi čakros, skirtingi suvokimai aplanko ciklų metais bei  periodais.

                 A.Ruperti  savo vokiškai leistoje knygoje „Kosminiai ciklai“ pateikia  savą šių ciklų traktuotę. Ji pakankamai įdomi ir prasminga. Pasakysiu tik tiek, kad jos autorius  I ir VII ciklo metus priskiria dvasiniam lygmeniui,  II ir VI – uosius – mentaliniam, o III, IV ir V – uosius  - fiziniam. Jei norite, galite žiūrėti per šią prizmę.

Autorė pateiks tai nesifiksuodama į lygmenis, nes, jos manymu, dvasingas žmogus gyvens visų ciklų metus savo susikurtos dvasios šviesoje, o jos nepriimantis – nei vienų, todėl bet kuriais metais, ypač, pasibaigus pirmiems septyniems periodams, bus skatinamas įvykiais apie tą dvasią pagalvoti. Tad, viskas vėl gi tik paties žmogaus rankose. Dangus visada ir visiems be išimties pasiruošęs padėti, deja, ne visada žmogus sugeba tą pagalbą priimti.

        Faktas tas, kad „evoliucija“, kaip buvo kalbėta, vienas iš pagrindinių kosminių principų. Vadinasi, tie, kurie kas septyneri metai siekia atsinaujinti, atšviežinti santykius, įvesti naujoves firmoje ir panašiai, visada patirs sėkmę, nes jie priima evoliuciją. Tie, kurie siekia, kad niekas niekada nesikeistų, patiria fiasko.

Pirmaisiais metais  vertėtų ieškoti naujo impulso tiek senai veiklai, tiek, jei senoji nebetenkina, ją tiesiog sąmoningai keisti. Naudinga apmąstyti sau naujus tikslus ir imtis jų iš peties. Kažkas gali gauti tą impulsą lyg savaime. Be abejo, jis bus užsitarnautas prieš tai pragyventu periodu. Galimas daiktas, kad ne kiekvienas pagaus jį iš karto. Todėl daugeliui tie metai  sunkiai nusakomi: vienus apninka vidinė, o kartais ir išorinė sumaištis (tai jau ženkli nuoroda į to, kur yra ta sumaištis, peržiūrą ir reikalingų pokyčių reikiamybės pripažinimą ir toliau sąmoningą jų atlikimą), kažkam gyvenimas lyg ir praranda iki šiol, atrodytų, turėtą aiškią kryptį (gal ne tai darėte? O gal tiesiog pamiršote ar net nesusimąstėte, kodėl tai darėte? Būtina sau pasiaiškinti). Yra tų, kuriems tuo metu norisi eksperimentuoti, impulsyviai pasielgti (svarbu, kad tai nebūtų daroma kitų sąskaita). Bet kuriuo atveju, ne vienas patiria nenusakomą naujos pradžios pojūtį. Tai beldžiasi siela, reikalaudama, jog būtų išgirsta.

Antraisiais metais  iki tol nelabai aiškus buvęs impulsas įgauna kryptį. Keitimasis ima vykti realiai. Tuo pat metu senos mentalinės praeitų ciklų programos ir baimės ima konfrontuoti su naujai besiformuojančiu mąstymu. Tolesnė šio einamojo ciklo eiga tiesiogiai priklausys nuo to, ar ryšis žmogus savo naują mąstyseną ir idėjas įdiegti realiai ar paims viršų seni įpročiai ir programos. Taigi, šie metai reikalauja priimti ryžtingą sprendimą. Kuo brandesnė siela, tuo aiškiau, ryžtingiau, bet kartu ir atsakingiau   ji priima šį sprendimą. Kuo mažiau girdima siela, tuo sunkiau tai padaryti: tada tariamasi su kitais, tuo deleguojant jiems savo Pasirinkimą, vadinasi, karmą. Todėl, jei kažkas tuo metu padėjo priimti sprendimą nepasirenkančiam (bijančiam atsakomybės ir, dažnai realaus darbo su savimi neatliekančiam), jis susisieja karmiškai su tuo, už kurį nusprendė, iki šio jo ciklo pabaigos (vadinasi, delegavęs sprendimą toliau vis ir vis reikalaus naujos „injekcijos“ savo reikalų eigai). Jei tėvai  daro tai  už vaikus ar paauglius – tai viena, tačiau, kai sprendimą už jį reikalauja priimti suaugęs žmogus – tai jau vadinasi – karmos primetimu. Vadinasi, tam, kuris ją prisiima, reikėtų labai susimąstyti, kuo skiriasi gailestis ir gailestingumas, nes jis pats, neteisingai naudodamas savo energiją, gali gauti už tai reikalingas pamokas (šiuo atveju už kišimąsi į  reikalus, tinginčio jas mokytis, žmogaus). Išimtis čia sudaro neįgalūs ar rimtai sergantys žmonės, kuriais rūpinasi paprastai bendra karma susiję pagalbininkai arba tokią funkciją sąmoningai sau prisiėmę žmonės.

Trečiaisiais metais  impulsas, pagimdęs sprendimą, įgyja materialias formas. Tai veiklos metai. Kuo tvirtesnis įsitikinimas savo pasirinktos krypties teisingumu, tuo tvirčiau, tikriau ir plačiau „įsukami“ reikalai.  Jei įsitikinimas netvirtas, reikalai „veliasi“. Vadinasi, šiais metais būtinas ryžtas, drąsa ir konkreti veikla. Tai energijos kryptingo panaudojimo metas ta kryptimi, kuri buvo pasirinkta antraisiais metais.

Ketvirtaisiais metais  tiems, kurie pilnai išnaudojo trečiuosius metus, atsiveria naujos galimybės ir perspektyvos. Tai naujo šio ciklo vaisiaus brandinimo pradžia. Šiuos metus lydi darbas, labai konkretūs asmeniniai ir visuomeniniai sprendimai. Iš esmės turėtų būti atsisakoma iš praeito ciklo dar vis ir vis užklystančių mentalinių programų ir įpročių, kad prie jų nebegrįžti. To reikalautų evoliucija. Tačiau, jei žmogus nieko nekeitė visus tuos tris metus, nes bijojo arba nematė reikalo, jam prasideda aiškūs „parodymai“ įvykiais, situacijomis, konfliktais, ligomis ar būsenomis, jog prieštarauti Kosminiam Evoliucijos principui beprasmiška.

Penktaisiais metais  ima realizuotis tai, kas buvo pradėta trečiaisiais ciklo metais. Vieniems tai sužydėjimas, pripažinimas, ekspansija to, kas daroma, naujas suvokimas ar tiesiog pakilimas. Jiems tuo metu gali ateiti tikras pagalbininkas, Mokytojas ar patarėjas arba jis pats gali tapti tokiu kitiems.

Tiems, kurie, kaip jau buvo sakyta, norėjo sustabdyti Evoliuciją ir gyventi senojoje sampratoje ir senais būdais – vilčių žlugimas, smukimas, nelaimės, netektys, to, į ką labiausiai buvo fiksuojamasi, ligos ir panašiai.

Šeštieji metai – tai šio ciklo vilčių išsipildymo metai. Vadinasi, kiekvienas patiria ir gauna tai, ko nusipelnęs, pagal savo investuotą energiją ir jos nukreipimo  teisingumą. Būtina įvertinti iš stebėtojo pozicijos visa, kas vyksta, tai išanalizuojant ir pagalvojant, kaip geriau panaudoti įgytą patirtį.

Septintieji metai – derliaus nuėmimo metai už visą praėjusį ciklą. Čia būtina prisiminti, kad kiekvieną ciklą mes baigiame su vis augančia patirtimi, vadinasi, jis iš tiesų kiekvieną kartą įvertina nugyvento gyvenimo mintis, žodžius ir darbus. Pasekite tuos metus, ypač tie, kurie jau arti penkiasdešimties ir pamąstykite, kokias savo gyvenimo pamokas mokotės, o kokių vis nenorite suprasti. Šie metai akivaizdžiai į tai baksnoja. Nesakykite, kad jau nieko nebepakeisi. Tai sunkiausia klaida. Keisti galima net mirties valandoje. Vadinasi, jei supratote, ką reikia keisti, jokiu būdu neatidėliokite to rytdienai (tai reikš „niekada“), o imkitės to tuoj pat. Tada pamatysite, kaip Jūsų gyvenimas ims keistis, o vėliau sakysite „Koks kvailas buvau, kad nedariau to anksčiau. Ne taip jau tai ir sunku. Būtina tik ryžtis ir daryti“. Tik taip  išsilukštenama iš „marionetės“ kokono ir tampama savo gyvenimo kūrėju. Be pastovaus ir nuoseklaus paties žmogaus darbo tapti juo neįmanoma. Lygiai, kaip niekas negali už Jus pavalgyti, kad Jūs būtumėte sotus, taip negali ir suprasti ar atidirbti Jūsų karmą. Tie, kas galvoja kitaip, tebėra savo Nesupratimo Tamsoje, iš kurios niekas jų neištrauks, jei patys nepanorės iš jos išlįsti į dienos šviesą. Žinoma, ta šviesa pradžioje labai badys akis: vargins paties nesupratimas, tačiau valingai pradėjus, viskas ima tvarkytis ir Supratimo Šviesa  įsilieja į pasiryžusiojo subtiliąsias sistemas, o kartu ir į jo gyvenimą.

Taigi, šie metai akivaizdžiai parodo pasibaigusio ciklo aukščiausią suvokimo lygmenį. Nevertėtų tuo metu ilgesingai žiūrėti į ateitį, jei šio ciklo laikas nebuvo panaudotas pilnai. Jūsų darbas dabar – džiaugsmingai ir sąmoningai užbaigti senąjį ciklą.

Tiems, kurie pasirinko šiame cikle teisingą kelią – išsipildo tie lūkesčiai, kurių išsipildymui neprieštarauja jų karma. Tie, kurie ėjo neteisingu arba tiesiog svetimu keliu – galimas nuosmukis, nusivylimas, tuščiai praleisto laiko pojūtis...

        Pabaigai labai tiktų Himalajų Mokytojų tekstas:

        „ Kiekvienos sielos dvasinė branda atsispindi jos žemiškos kasdienybės sprendimuose. Kuo stipresnė ir sąmoningesnė siela, tuo jos sprendimai aiškesni ir tvirtesni. Tokia siela niekam nedeleguoja savo sprendimų, nes viduje žino, jog spręsti privalo tik pati.

        Kuo giliau miega siela, tuo jos sprendimai neryžtingesni, tuo mieliau ji atiduoda juos kitiems. Tada dėl to, kad nesiseka, ji net nesusimąstydama kaltina tą, kurio sprendimu  rėmėsi, tačiau šis pasirodė esąs neteisingas.

        Yra trys stiprios sielos požymiai:

1.     Ryžtingi sprendimai

2.     Nuoširdumas ir tikrumas

3.     Savo Kelio žinojimas.

              Tokia siela neskendi fantazijose. Ji dirba, išnaudodama kiekvieną jai suteiktą minutę pilnai, mokėdama džiaugtis, mylėti ir atskirti tai, kas jos, o kas – ne.

    Tas, kuris sakosi, kad yra stiprus ar stengiasi visaip tai parodyti, iš tiesų nėra toks, jei ieško, kas atsirinks už jį jam suteikiamose galimybėse. Kuo labiau jis abejoja ir ieško, kuo pasikliauti, tuo mažiau jam tos galimybės besuteikiamos. Taisyklė paprasta: teisingai išnaudotos galimybės pritraukia naujas galimybes. Neišnaudotos galimybės atstumia kitas galimybes. Tai dėsnis. Tik savyje tikras žmogus yra pasaulių Viešpats: jam paklūsta ir atsiveria viskas, į ką jis besikreiptų.

    Abejojančių ir mindžikuojančių nepalaiko kosmosas. Jame viskas turi savo greitį ir trajektorijas. Negalima jo sulėtinti, kaip ir pakeisti trajektorijos. Abejonės sulėtina greitį, o Paskirties arba savo gyvenimo darbo nesupratimas bando pakeisti trajektoriją. Tada prisistabdoma, gal trumpam, o gal visam ar net keliems gyvenimams.“

16.     03. 2007

Vilnius