Dabartiniame pasaulyje (ko gero, ir anksčiau) galima išskirti  tris astrologinių krypčių tendencijas: fatalistinė, vartotojiška ir evoliucinė-dvasinė. Nors dabar priskaičiuojama daugiau nei 60  įvairių astrologinių mokyklų, tačiau bet kuri mokykla gali išleisti visų tų trijų tendencijų mokinius. Kuriai tendencijai priklausys mokinys, priklauso ne nuo mokytojo, kuris šį mokė, o nuo paties mokinio karmos, vadinasi, nuo jo jau atsinešto iš kitų gyvenimų įdirbio ir suvokimo ir to, kaip jis dabar visu tuo naudojasi.

Nenustebkite, tačiau nei vienoje srityje genijumi, pašauktuoju ar ypač geru specialistu netampama, jei nebuvo įdirbio toje sferoje anksčiau. Dvasinio lygmens nei virgulėmis, nei svambaliukais, nei stiklinėmis ar kilogramais nepamatuosi. Net ne nuo metų cenzo, t. y., kiek metų „einama dvasiniu keliu“ jis priklauso. Jis priklauso tik nuo sielos brandos ir jos tikrųjų ištakų, vadinasi, pasaulio, iš kurio ji atėjo. Deja, daugelis tų, kurių dvasinis suvokimas tolygus pirmoko supratimui pradinėje mokykloje, jau pretenduoja į profesorius...  taip sukuriama dar viena iliuzija.

Beje, jei žvelgti filosofiškai: kiekvienas Žemės gyventojas bet kurią minutę yra aukščiausiame savo suvokime lygmenyje, kuriame pagal savo sukurtas priežastis-pasekmes gali būti. Skirtumas tik tas, kad tas, kuriam toliau eiti nebeišeina visai sąžiningai tikėdamas mano ir sako, kad jo lygmuo aukščiausias (jei toliau eiti nebeišeina, vadinasi, tai ir yra tiesa, ar ne?). Tas, kurio suvokimo lubos aukščiau, taip nesako, nes jam dar reikia stiebtis, kaip tai pasakų pupai (ar teko girdėti, kad išminčius sakytų: pasiekiau arba žinau?).

Paprasta taisyklė: iš tiesų dvasingas žmogus neįrodinėja savo dvasingumo ar pranašumo ir jų niekaip nedemonstruoja. Jis tyliai daro savo darbą ir  šou jam  nerūpi. Jis begaliniai vertina savo ir kitų laiką, todėl išnaudoja jį sąmoningai, nešvaistydamas jo tuštiems plepalams. Tačiau kuo jis beužsiimtų, jis žino, todėl tai savaip bando pasakyti ir kitiems, kad nieko nėra, ko žmogus savo sąmoninga valia,  ir kryptingu darbu negalėtų pakeisti. Jis žino tai savo paties gyvenimu.

Deja, žinote patys, kiek yra tų, kurie patarinėja kitiems, kaip gyventi ir nusako įvykius, matydami tik juoda-balta, nes toks yra jų supratimo lygmuo. Vadinasi, tokie negali suprasti pasekmių, kurias jie savo patarimais kuria savo klientams, tačiau kartu ir sau, o kartais ir savo giminei...

Tačiau, mielieji, pagalvokite, kiek yra tų, Žemėje gyvenančiųjų, kurie gyvena tik savo kūno poreikiams, vadinasi, gyvūno sąmonėje.  Jie valdomi emocijų. Tos sielos, kaip maži vaikai, nesugeba matyti problemų savyje, nes jie pilnai projektuojasi išorės gyvenime. Jei kažkas atsitinka, jie visada ieško skriaudėjų išorėje, todėl  vaikšto skųsdamiesi pas būrėjus, astrologus, ekstrasensus ar kunigus, tikėdamiesi užtarimo, padrąsinimo ar net vildamiesi, kad šie jų problemą tiesiog stebuklingu būdu pasiims. Tokie nesupras išminčiaus, todėl pas tokį retai jį gyvenimas ir teatveda. Jie net psichologo bijo...nes nenori galvoti... nori sprendimo... Jie mėgsta tuos pranašautojus, kurie buvo anksčiau minimi, t. y., tuos, kurie pateikia konkretų sprendimą ar atlieka užsakytą veiksmą. Iš astrologo jie laukia, kad jis pasakytų, kad bus geriau... daugiau jam nieko nereikia... dažniausiai jie patenka pas fatalistinius astrologus, kas juos dar labiau išgąsdina ir sukuria programas ateičiai.

Kita grupė žmonių vadovaujasi tik protu, o visa tai, ko mokslas neįrodė, atmeta, kaip neegzistuojantį. Vieniems jų tai gyvenimo būdas ir filosofija, kitiems – savisauga nuo nesuprantamos išorės. Tai mąstančios sielos. Daugelis jų netiki į Dievą, astrologiją laiko paistalais, o būrimą – visiška nesąmone. Jie retai ką nors mėgsta keisti. Juos veda ambicijos, kurios tampa visų siekių pagrindiniu motyvu. Šie žmonės nemėgsta niekam išsipasakoti, todėl retai skundžiasi. Kraštutiniu atveju jie kreipsis į psichologą ar psichoterapeutą, gal dar į pripažintą dvasininką. Jei toks žmogus nueis pas astrologą, jie norės tik konkrečios prognostikos jam rūpimais klausimais, dažniausiai susijusiais su verslu ar karjera. Jei astrologas bus pakankamai pragmatiškas, jis gali su juo rasti bendrą kalbą, todėl jei prisileis arčiau, gal jam parūps kada ir gilesni klausimai. Jam tiks vartotojiškos pakraipos astrologas (prognostika), nelengva būtų suprasti evoliucinį astrologą ir nuviltų fatalistinis astrologas. Bet kuriuo atveju darbą su savimi toks žmogus supranta kaip savikontrolę bei sugebėjimą dirbti su kitais. Taigi, jam tinka psichologų taikomos metodikos ir praktikos, nes jos jo protui atrodo patikimomis.

Kad ir kiek ieškotų misijos šios abi grupės, dažniausiai ją šiuo atveju galima pavadinti pagrindine pamoka, kurios esmė -  sugebėjime priimti kitus žmones ir su jais harmoningai bendrauti. Tą pamoką jie neretai mokosi visą gyvenimą.

Sąmonėjančiu tampa tas, kuris pradeda suprasti, kad problemų priežastys nesudėliotos išorėje, tačiau jos slypi savuose nesupratimuose. Toks ima ieškoti atsakymo į labiausiai kankinantį klausimą :“kas aš ir ką čia toje Žemėje veikiu?“ Jis pradeda matuotis įvairius Dievo ieškojimo kelius, ilgiau ar trumpiau pabūdamas tai viename, tai kitame arba likdamas artimame. Jis ryžtasi sunkiausiam darbui gyvenime – darbui su savimi. Tačiau jis visada turi atsiminti, kad ėjimas be ryžto ir sąmoningumo – tai kopimas neapšviestais laiptais, rizikuojant nukristi. Sąmonėjančiam žmogui neįdomus fatalistinis astrologas, mažai ką duos ir vartotojiškas, nes kas bus jį jau domina mažiau, nei, o kaip aš galėčiau visa tai keisti. Jam reikalingas evoliucinis astrologas.

Sąmoningas žmogus yra tas, kuris jau rado savo Paskirtį ir ją sąmoningai vykdo. Jis nebedejuoja, kad sunku, o ramiai įveikia atsirandančias kliūtis, suvokdamas jų prasmę.  Tiek jo vertybės, tiek pats gyvenimas pasikeitę. Jis pastovioje evoliucijoje. Jis nebesustoja. Tačiau kartais ir jam kyla klausimai, susiję su dar gilesniu Paskirties įprasminimu, cikliškumu arba tikrojo dvasinio kelio misterijų peripetijomis. Toks ras bendrą kalbą tik su patyrusiu evoliuciniu astrologu. Kiti jam visiškai neįdomūs.

Dar yra viena įdomi grupė. Tai abejojantieji. Šiuo atveju nekalbama apie užsispyrimą, būdingą emocingam žmogui arba kategoriškumą, kuriuo serga mąstantieji. Kalbama apie tuos, kurie norėtų sąmonėti ir tai ima daryti savaip, tačiau kažkuria kryptimi ar jos vedliu nusivylę, nusivilia Keliu apskritai. Dar kiti dar nėra pakankamai apsivalę, kad galėtų atpažinti tikra nuo netikro, grynuolį nuo surogato, todėl lyg nemato pirmųjų, o vis užkimba ties antraisiais. Dar kiti jų buvo susikūrę scenarijų, kaip jie tobulės, o ištobulėję tobulins kitus, tačiau, jei scenarijų gyvenimas atmeta, nusivilia ar net  nusprendžia, kad dvasinis kelias – tai kažkas ne taip... vieni jį meta, kiti laikinai sustoja. Bet kuriuo atveju, jie yra savo motyvų išbandymuose, kurių neišvengia nei vienas siekiantysis. Padėti tame susigaudyti gali tik patyręs evoliucinis astrologas arba tikras dvasinis mokytojas. Fatalistinis astrologas atmuš jam bet kokį norą kažko siekti. Vartotojiškas, priklausomai nuo planetų pozicijos, gali sukurti programą, kurią sunku bus išsikrapštyti.

Apibendrinkime:

Evoliucinė astrologija skirta tiems, kurie ieško savo vidinės Šviesos arba jau sugebėjo ją rasti. Jie supranta, kad tik ta šviesa gali apšviesti  tamsius laiptus, kuriais kopiama iš vidinio chaoso. Ji skatina rasti tą šviesą, puoselėti ją ir dar stipriau išskleisti, kad joje sudegtų visa tai, kas trukdo jai įsižiebti, vadinasi, ydos, įsisenėję įpročiai ir sustabarėjusios mentalinės programos. Ji padeda iš Nesupratimo Tamsos pamažu išnirti į savojo Supratimo Šviesą. Vadinasi, tas, kuris norėtų vadinti save evoliuciniu astrologu privalo būti tai padaręs su savimi, priešingu atveju, jis nesupras tikrosios astrologijos prasmės, giluminių tikslų, todėl negalės aprėpti visumos ir tinkamai padėti tam, kuris į jį kreipiasi.

Vartotojiška(prognostinė) astrologija gali tapti vairu ir kartu jūrų žemėlapiu, plukdančiam savo gyvenimo laivą sumaniam vairininkui, kad apeiti rifus, atlaikyti štormus ir pasinaudoti palankiu vėju. Deja, nesumanus vairininkas net tada nesugeba laivo plukdyti saugiai. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad sumanus vairininkas pažįsta savo laivą (šiuo atveju, save), todėl laiku pašalina prasidedančius gedimus. Nesumanus vairininkas nepažįsta savo laivo, todėl jis net palankiausiam vėjui esant gali sustoti, o ką bekalbėti apie audrą... Prognostiniai astrologai yra dvejopi: vieni pripažįsta darbo su savimi vertę ir patys jį atlieka. Tokie progresuoja patys ir skatina tai daryti savo klijentus. Antriesiems astrologija yra tik uždarbis, todėl jie žiūri į ją, kaip meteorologas į meteorologiją (jei vėtra artėja, vadinasi, ji bus...): jie išmoksta prognostinių metodikų, jas taiko, tačiau darbas su savimi jiems nėra svarbus ar net įdomus (kažkurie jį imituoja).

Fatalistinė astrologija palaiko egzistenciją Nesupratimo Tamsoje. Ji nesupranta sąmonėjimo proceso, todėl tinka tiems, kurie sąmonėti nesiekia. Ji tinka ir tiems, kurie mano, jog fizinis kūnas su savo poreikiais bei protas su savo įmantrybėmis ir yra visas žmogus, todėl jam rūpi tik tai, kaip tuos poreikius ir norus patenkinti geriausiai.  Panašiai supranta gyvenimą ir fatalistinis astrologas, kuris paprastai pasižymi kategoriškumu ir vienareikšmiškumu.

Bet kuriuo atveju, sąmonė traukia sąmonę. Tai reiškia, kad kiekvienas prisitraukia tuos žmones, kuriuos jis gali suprasti. Jei karma gera, žmogus gali patekti į švaresnę aplinką, tačiau,  retai kam suprantama, kad deimanto ar rubino kristalą galima rasti tiesiog dirvoje ar dykumoje, todėl protui sunku  patikėti natūralumu ir paprastumu. Pradžioje galvojama, kad reikia ieškoti kažko nepaprasta, todėl patraukia dvasiniai artistai.  Tai tik supainioja ieškojimo kelią. Kažkam tai tampa jų išbandymu.

Tad, peržvelkime dar kartą:
Fatalistinės astrologijos sampratoje bet kurio žmogaus natalinis (gimimo) horoskopas nusako neišvengiamybę. Vadinasi, jog, jei jau gimei tuo metu, toje vietoje, tai tampa pagrindu nustatyti, kas vyks su tavimi bet kuriuo Tavo gyvenimo tarpsniu: kada sirgsi, tuoksiesi, gimdysi vaikus, patirsi nelaimes, mirsi  ir t.t.

Toks astrologas nedvejodamas konstatuoja įvykius, pats tikėdamas, jog jie neišvengiami. Tie, kurie to mokėsi ne iš vienos-dviejų knygų ar turėjo kokį nors mokytoją, daro tai kiek subtiliau, savamoksliai – atlieka tai autoritetingai ir kategoriškai. „Tavo Venera pažeista, todėl tau nėra ko svajoti apie laimę meilėje“, „...tada tu sirgsi kepenų liga“, - tai tokio astrologo interpretacija. Braižydami partnerių suderinamumo horoskopus, tokie astrologai virsta  dievais, lemiančiais: „jums nelemta būti kartu“, „jūs išsiskirsite“. Yra tų, kurie nesibodi pasakyti žmogui mirties datą, ko sakyti astrologo kodeksas neleidžia... Deja, tai daro tiek rusiškų, tiek Vakarų Europos, tiek Amerikos, tiek Indijos  mokyklų atstovai.

Autorės giliu įsitikinimu, ši astrologijos samprata atlieka griaunančią funkciją, nepaisant to, kad tinginiai ir bijantys atsakomybės žmonės ją mėgsta. Ji griauna pirmiausia laisvą kiekvienos sielos pasirinkimo principą, ji skatina baimes ir priklausomybę nuo savo ydų, nesupratimo („kam keisti, jei tai neįmanoma“- sako tokio astrologo konsultaciją patyręs žmogus), kaip ir nuo to paties astrologo. Toks astrologas, nesupranta ištarto žodžio reikšmės ir pasekmių, todėl susikuria sunkią karmą ateičiai.

Vartotojiškos(prognostinės) astrologijos atstovas paprastai yra mokęsis astrologijos rimčiau (pagal jį, gal net labai rimtai): vieni astrologijos mokyklose, kiti – turėję asmeninį mokytoją. Jie  moka susiskaičiuoti horoskopą patys, nors kompiuteriu gali ir naudotis. Vieni jų labiau linkę į prognostinę, kiti į psichologinę astrologiją. Jie derinasi prie kliento, siekdami daryti taip, kad jis vis ir vis ateitų. Tokie astrologai mėgsta girtis žymiais klientais, su džiaugsmu dalyvauja šou laidose, stengiasi, kad žmonės jų nepamirštų. Taigi, kuria sau imidžą, kuris padeda realizuotis ir suteikia pragyvenimo šaltinį. Jie įvairiausiais būdais stengiasi išnirti spaudoje. Jiems svarbus jų vardas.

Darbas su savimi nėra šių astrologų stiprioji pusė, nors jie gali skelbtis, kad užsiima joga, bendrauja su dvasingais žmonėmis ar net mokosi pas juos, važinėja į Indiją, Tibetą, Nepalą, Egiptą, Filipinus ar Australiją. Jei jie dirba toje sampratoje, vadinasi, jie dar nepažadinę savo tikrosios dvasios jėgos, kuriai pabudus jie šitaip dirbti tiesiog nebegalės.

Šie astrologai jau pradeda suprasti žodžio prasmę, todėl kiek atsargiau prognozuoja, žinodami, kad vienas ir tas pats aspektas skirtingų žmonių gyvenimuose pasireiškia skirtingai. Kategoriškumas ima mažėti. Jie jau bando žadinti žmonėse norą keistis, nes jau ima suprasti, kad tai darant, net sunkūs aspektai pasireiškia žymiai švelniau, nei galėjo. Dirbdami su klijentais, tokie astrologai tobulėja patys.

Jų konsultacijos gali būti naudingos įvairių profesijų ir sampratų žmonėms, išskyrus tuos, kurie jau iš tiesų ima ieškoti platesnio suvokimo ir savo Sielos vietos šiame gyvenime.

Evoliucinės astrologijos atstovas vystosi iš vartotojiškos astrologijos. Pradžioje jis praeina jos sampratą, išbandydamas ne vienos mokyklos privalumus ir pamatuodamas savo darbo eigoje silpnybes. Jis nėra savamokslis. Paprastai pagrindus jam sudeda jo mokytojas, dažniausiai asmeninis. Jis turi aiškų ir analizuojantį protą, kuris pamažu vis labiau ima paklusti širdžiai. Taip ateina išmintis. Ji ateina sąmoningai pasirinkus bendravimo su Dievu būdą, atliekant  pasirinktas praktikas, bendraujant su dvasingais žmonėmis, keliaujant, ieškant tol, kol imama suvokti, jog ieškojimai nukreipti į išorę atveria tik dalinę tiesą. Tada jis įnyra į savo vidų: ima rimti protas, emocijos, ateina suvokimas, kuriam ribų nėra. Taip ima atsiverti erdvės, iš kurių ateina ne knyginis žinojimas.  Tą erdvę jam įgyja ne tik skaitomos knygos, bet jis mato ją ir prieš save sėdinčiame žmoguje. Jis mato tikrąjį jo veidą, o ne tuos, kuriuos jis jam bando rodyti. Tik šitaip galima iš tiesų padėti susigaudyti kitiems. Dar jis mato praeities-dabarties- ateities liniją, kurioje formuojasi bei tirpsta gera ir bloga karma, su kuria ir susiję žmogaus gyvenimo įvykiai, situacijos ir galiausiai jo paties suvokimo ribos. Jis aiškiai žino, kad gali sakyti tik tiek, kiek žmogus galės priimti. Tą ir daro. Todėl kai kuriais atvejais jis nieko nebegali sakyti. Vienareikšmiškų teiginių ar lėmimų būti čia tiesiog nebegali.  Toks astrologas nebetelpa vienos astrologinės sistemos rėmuose, o remdamasis astrologijos pagrindais ir savo paties išgyventomis patirtimis, stato ant tų pagrindų naują mūrą.

Visumoje ši astrologija horoskopą supranta, kaip į dabartinį gyvenimą atsineštų praeityje neišmoktų ir išmoktų pamokų visumą. Toks astrologas savo gyvenimu žino, kad nuo to, kaip bus įsisavinamos neišmoktos pamokos (buvę nesupratimai ir įpročiai) ir pasinaudojama išmoktosiomis, vadinasi paties praeityje užsidirbtomis galimybėmis, ir priklausys kiekvieno žmogaus sėkmės ir nesėkmės. Jis žino, kad tikrai geras dailininkas, rašytojas, kompozitorius ar politikas neišsiugdo per vieną gyvenimą. Tam reikalinga jų gal net šimtai. Kiekviena savybė yra šlifuojama, tobulinama iki tol, kol ji suformuoja genijų. Paprastai ta savybė išryškėja jau vaikystėje: vaikas ypač mėgsta žaisti vieną žaidimą, arba jis tiesiog kaip užkerėtas piešia nepakeldamas galvos, kuria pasakas ar vaidinimus, jį pagauna muzika ir jis nori pats ja užsiimti ir panašiai. Jei tėvai draudžia jam tai daryti, sakydami, jog tai niekai, jie gali priversti vaiką užspausti tą savybę. Jei jis ją tikrai jau stipriai išvystęs, ji vis tiek prasiverš ir jis, nepaisydamas kliūčių tai darys, kad ir pasislėpęs. Jei ji dar išvystyta mažai, ji gali taip ir likti glūdėti viduje. Paprastai tai pasireiškia jau iki septynerių metų.

Taigi, evoliucinio astrologo klientas ne tik pradžioje išklauso visus savo minusus ir pliusus, bet ir gauna darbo, kuris padėtų pirmuosius šlifuoti, o antruosius stiprinti. Tai paprastas kasdieninis darbas su savimi, stebint save, meldžiantis, atliekant praktikas ir sąmoningai skaitant religijų šaltinius, realizavusių save meistrų užrašus, teosofiją, psichologiją, filosofiją, antroposofiją ir t. t. Taigi, evoliucinis astrologas savaime lyg tarp kito privers žmogų imti giliau susimąstyti apie savo gyvenimų ir santykių su kitais žmonėmis prasmę, būtį, vertybes, Dievą ir visą sąmonėjimo procesą. Jis nieko nedarys už žmogų, nesikiš į jo pasirinkimą. Jo tikslas – stumtelti galintį girdėti link Savęs ir Dievo.  nepaskatino susimąstyti apie vertybes, sąmonę, motyvus ir prasmę,  jis nėra evoliucinis astrologas. Jei žmogus vadina save evoliuciniu astrologu, tačiau jis Jums tik pažėrė įvykių, kurie su Jumis gali nutikti krūvą, tačiau

Taigi, evoliuciniam astrologui  astrologija – tai šventas mokslas, tai dvasinė sistema, turinti savo filosofiją, psichologiją, padedančią žmogui giliai pažinti Save, savo motyvų priežastis, savo esmę, o per tai rasti tinkamą vietą gyvenime ir išlaisvėti. Vadinasi, pasikartosiu, tas astrologas privalo būti pats radęs savo Paskirtį ir bent pralaisvėjęs.    

Evoliucinis astrologas žino, kad daugybės įvykių, kuriuos prognozuoja fatalistinis ir vartotojiškas astrologai, gali nebūti. Tai yra todėl, kad geri tranzitiniai aspektai ženklina geros karmos išėjimą, vadinasi, jei tai, kas susiję su tranzite dalyvaujančiomis planetomis, žmogus jau susivokė ir pasitaisė, jis gali laukti nusipelnytų dovanų, tačiau toks žmogus žino, kad susidėjus ant pilvo rankas irgi nereikia sėdėti. Jei jis tuo metu imasi to, ko iš tiesų jau gali pagal savo karmą imtis, jam sekasi. Prasti tranzitiniai aspektai verčia atsiskaityti už praeitų įsikūnijimų ir dabarties nesupratimus, pasireiškiančius mintimis, žodžiais ir darbais tų planetų kontekste. Tiems, kurie tų planetų pamokų nesimoko arba mokytis net nenori, galimi itin sunkūs įvykiai, nelaimės, piktos ligos ir panašiai. Jiems būtina susivokti, kodėl visa tai vyksta būtent su jais, t.y., kas jų viduje, tas problemas traukia. Tik atsakę į tuos klausimus, daug ir sąmoningai melsdamiesi, stengdamiesi daryti neatlyginamą gera kitiems, jie mokosi tas pamokas. Tiems, kurie kai kurias tų pamokų dalis jau išmokę, problemos galimos tik iš neišmoktos dalies arba jie tiesiog gali patirti sunkesnes būsenas. Tie, kurie jas jau išmokę, patiria atsinaujinimą, užbaigia kokį seną darbą arba ateina platesnis suvokimas, vadinasi,  žengia naują žingsnį. Būtent todėl, evoliucinis astrologas nebegali vienareikšmiškai prognozuoti, nes jam bet kuris aspektas atskleidžia visą puokštę galimybių, priklausomai nuo kliento sąmoningumo laipsnio, vadinasi, nuo jo noro keisti save ir savo gyvenimą, o taip pat konkretaus darbo ta kryptimi.

Taigi, evoliucinis astrologas skatina žmogų valingai mesti iššūkį jo didenybei Likimui ir imti su Dievo pagalba  gyvenimo vadžias  į  savo paties rankas.

        Daugiausiai pasaulyje, žinoma, ir Lietuvoje, rasite fatalistinės tendencijos astrologų, nesvarbu ar jie bus mokęsi pagal rusų astrologų, Vakarų Europos, JAV ar kitų šalių sistemas, ar  vadinsis vediniais astrologai. Daugelis jų nelabai supras visa tai, kas dabar rašoma, arba juos tai tiesiog nervins.

        Kiek mažiau, tačiau jau daugėja prognostikos gerbėjų, t. y. vartotojiškos astrologijos naudotojų. Vieni jų taiko ir astropsichologiją, kas pamažu ruošia juos pačius evoliucinei tendencijai. Evoliucinės tendencijos  astrologų   kol kas nėra daug, nes tam reikia nebežiūrėti į astrologiją kaip į pragyvenimo šaltinį, įdomius potyrius, smegenų miklinimą ar orientacinį sportą. Tam reikia rimtai užsiimti savimi pačiu.

 Sąmoningumas ateina per kančią, kurioje, kaip ugnyje turi sudegti sąmonėjančiojo ydos ir nesuvokimai. Ji patiriama įvykiuose ir situacijose, tarnaujančiose savotišku švitriniu popieriumi. Absoliučiai tai nepriimtina žmogui, gyvenančiam tik savo poreikių patenkinimui, nesuprantama tai vartotojui, tačiau aišku tai tam, kuris siekia sąmoningumo, nes jis supranta procesą ir jo prasmę. Daug išbandymų tenka pasitikti drąsuoliui, išsileidusiam „laimės žiburio“. Vienas jų – tai išbandymas žinojimu, kuris vyksta tol, kol iki galo nesuvokiama, vadinasi, savimi neišgyvenama ištarto žodžio galia ir jo pasekmės. Tikras astrologas jį patiria kiekvieną savo darbo minutę. Tad, pagalvokite, ar lengva būti juo?